satelitas

satelìtas sm. (2) TrpŽ; L 1. DŽ istor. ginkluotas samdinys, lydėdavęs šeimininką. 2. DŽ prk. kitų valios vykdytojas, pakalikas: Išvadavus nuo hitlerinių grobikų Budapeštą ir didesnę Vengrijos teritorijos dalį, fašistinė Vokietija neteko paskutinio savo satelito rš. 3. DŽ astr. planetos palydovas: Aplink daugelį planetų skrieja jų palydovai, arba satelitai rš. 4. PolŽ369 tech. planetinės pavaros krumpliaratis, besisukantis apie centrinį krumpliaratį ir vediklį: Kadangi krumpliaračiai sukasi apie savo ašis ir apie varantįjį centrinį krumpliaratį, tai jie vadinami satelitais, o visa pavara dėl to dvigubo judėjimo – planetine rš.